Finansinės apskaitos įstatymas – nauji reikalavimai finansinei apskaitai nuo 2022 m. gegužės 1 d.
2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Finansinės apskaitos įstatymas (toliau – FA įstatymas), kuris pakeitė iki šios datos galiojusį Buhalterinės apskaitos įstatymą
Toliau analizuojame reikšmingiausius pakeitimus. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad AM Akademija portalas nuolat papildomas aktualia ir naudinga mokesčių ir apskaitos informacija. Nepamirškite užsiregistruoti ir gauti mūsų naujienlaiškį į savo elektroninio pašto dėžutę.
FA įstatymu buhalterinės apskaitos pavadinimas yra keičiamas į pavadinimą “Finansinė apskaita” ir taip pat yra akcentuojame, kad visuose dar nepakeistuose teisės aktuose, kur naudojamas senasis pavadinimas “buhalterinė apskaita” šis terminas keičiamas į pavadinimą „finansinė apskaita“
Svarbi naujovė FA įstatyme – ūkio subjekto apskaitą leidžiama tvarkyti ir jo vadovui
Taip pat naikinamas privalomos inventorizacijos reikalavimas, naikinama kasos darbo organizavimo tvarka. Vietoj šių reikalavimų ūkio subjektas turi pats nustatyti vidines tvarkas, kurios reglamentuos šias sritis
FA įstatyme nustatomas vienas privalomas apskaitos registras (ir jo formatas) – Didžioji knyga. Jeigu vykdomi atsiskaitymai grynais pinigais, taip pat nustatomas Grynųjų pinigų apskaitos registras (kasos knyga), kurio naudojimas privalomas grynųjų pinigų operacijoms apskaityti.
FA įstatymą sudaro šios pagrindinės dalys:
- Taikymo apimtis – nustatoma, kam yra taikomas šis įstatymas
- Sąvokos – FA įstatyme pateikiama eilė apibrėžimu, kurie toliau naudojami tiek pačiame FA įstatyme, tiek kituose teisės aktuose. Yra gana daug naujų apibrėžimų
- Pateikiami bendri ekonominių operacijų pagrindimo ir registravimo reikalavimai
- Paaiškinamos EUR ir užsienio valiutų santykių taikymo finansinėje apskaitos taisyklės
- II FA įstatymo skyrius dedikuojamas apskaitos dokumentams ir apskaitos registrams, t.y. reikalavimai dokumentams ir registrams, jų saugojimo tvarka
- III FA įstatymo skyrius dedikuojamas apskaitos tvarkymo reikalavimams ir metodikai, t.y. apskaitos standartų taikymo taisyklėms, institucijoms, atsakingoms už apskaitos tvarkymo reguliavimą ir metodinių rekomendacijų parengimą
- IV FA įstatymo skyrius dedikuojamas apskaitos organizavimo ir tvarkymo principams
- V FA įstatymo skyrius dedikuojamas viešojo sektoriaus subjektų apskaitos reikalavimams
Toliau detaliau apžvelgsime pagrindinius pakeitimus ir išvardintų FA įstatymo dalių ir skyrių pagrindines nuostatas, taisykles ir reikalavimus
Kam yra taikomas FA įstatymas?
- Ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims (išskyrus šeimynas)
- Neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims
- Išteklių ir mokesčių fondams
- Fondų fondams arba finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas (pagal Investicijų įstatymą)
- Pensijų fondams
- Investiciniams fondams
- Gyventojams, kurie vykdo ekonominę veiklą (įskaitant individualią veiklą)
- Užsienio juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų, filialams ir atstovybėms
Kokie yra pagrindiniai ūkinės operacijų pagrindimo ir registravimo reikalavimai?
- Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais
- Jos registruojamos apskaitos registruose
- Registravimo data – operacijos data arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti. Tačiau tai turi būti ne vėliau, nei ataskaitų parengimo diena. Jeigu vykdomos operacijos grynais pinigais – jų registravimo data – ne vėliau nei paskutinė mėnesio diena
- Bendras apskaitos principas – dvejybinis įrašas. Išimtį sudaro atvejais, kuomet galima pasirinkti supaprastintą apskaitą
- Duomenys dokumentuose ir registruose išreiškiami eurais, o prireikus ir užsienio valiuta
Kas gali pasirinkti supaprastintą apskaitą?
- Gyventojai, vykdantys ekonominę veiklą
- Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie ne PVM mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų šiais ir praėjusiais finansiniais metais
- Pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie neturi samdomų darbuotojų šiais ir praėjusiais finansiniais metais ir kurių pajamos (ir/arba gautos finansavimo sumos) per praėjusius ir užpraėjusius finansinius metus neviršijo 300 tūkst. EUR, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus
- Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, kurių pajamos iš ūkinės komercinės veiklos per praėjusius finansinius metus neviršijo 15 tūkst. Eurų
Įstatyme nustatomos EUR ir užsienio valiutų keitimo santykių taikymo taisyklės:
- Santykio pasirinkimas apskaitoje: ūkio subjektai turi teisę pasirinkti, kokios dienos euro ir užsienio valiutos santykį jie naudos apskaitoje, ypač kai tai susiję su operacijomis užsienio valiuta.
- Pasirinkimo galimybės: subjektams suteikiama galimybė pasirinkti tarp Europos Centrinio Banko ar Lietuvos banko paskelbto orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio, arba rinkti šią informaciją iš kitų rinkos informacijos šaltinių.
- Taikymo taisyklės: subjektai, pasirinkę bankų paskelbtą santykį, gali naudoti arba operacijos dieną paskelbtą santykį, arba, jei tas santykis nebuvo paskelbtas, – paskutinį prieš operaciją paskelbtą santykį.
- Viešojo sektoriaus subjektų ypatumai: Viešojo sektoriaus subjektai privalo taikyti šaltinyje nurodytą euro ir užsienio valiutos santykį pagal konkrečias šio straipsnio dalis.
Antrasis skyrius skirtas apskaitos dokumentams ir apskaitos registrams
Pagrindinės šios skyriaus nuostatos tokios:
- Apskaitos dokumentų parengimas ir pateikimas: Apskaitos dokumentai turi būti parengti nedelsiant po ūkinės operacijos atlikimo, iki kito mėnesio 10 dienos. Už nuolatinio pobūdžio paslaugas fiziniams asmenims dokumentai gali nebūti rengiami. Elektroniniai dokumentai siunčiami su gavėjo sutikimu, atitinkant ES standartus arba naudojant “E. sąskaita” sistemą.
- Apskaitos dokumentų reikalavimai: Dokumentuose turi būti nurodyta išsami informacija apie subjektą, operacijos turinį, laikotarpį, rezultatą. Grynųjų pinigų operacijų dokumentai reikalauja pasirašymo ir identifikavimo. Pakeitimai pinigų operacijose negalimi – klaidos atveju rengiamas naujas dokumentas.
- Apskaitos registrų reikalavimai: Subjektai gali pasirinkti registrų skaičių ir formą, privalo turėti didžiąją knygą ir, jei vykdo grynųjų pinigų operacijas, grynųjų pinigų registrą. Registrų įrašai turi būti aiškūs, identifikuoti ir patikimi.
- Standartinė apskaitos duomenų rinkmena: Subjektai, naudojantys apskaitos informacines sistemas, turi teikti duomenis išmaniajai mokesčių administravimo sistemai (i.MAS) pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.
- Apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo tvarka: Dokumentai ir registrų saugojimas vykdomas pagal Dokumentų ir archyvų įstatymą. Elektroniniai dokumentai, teikiami per “E. sąskaita” arba atitinkantys ES standartus, saugomi ir prieinami tiek pateikėjams, tiek gavėjams.
Trečiasis skyrius skirtas reikalavimams, kurie taikomi apskaitai bei metodiniams nurodymams
Pagrindinės šios skyriaus nuostatos tokios:
- Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas:
- Taikoma finansų maklerio įmonėms, reguliuojamų rinkų operatoriams, Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo ir perdraudimo įmonėms, valdymo įmonėms (pagal įvairius Lietuvos įstatymus), kredito įstaigoms (išskyrus kredito unijas), ir valstybės valdomoms įmonėms, priskirtoms viešojo intereso įmonėms.
- Lietuvos finansinės atskaitomybės standartų arba tarptautinių standartų taikymas:
- Taikoma pelno siekiantiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims (išskyrus minėtus anksčiau), investiciniams fondams, profesinių pensijų fondams, neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims pagal nuožiūrą arba įstatymo reikalavimą.
- Lietuvos finansinės atskaitomybės standartų taikymas:
- Taikoma pensijų fondams (pagal Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymus), kredito unijoms, pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, nepriskirtiems viešajam sektoriui.
- Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų taikymas:
- Taikoma visiems viešojo sektoriaus subjektams.
- Konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimas:
- Subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalo parengti konsoliduotas finansines ataskaitas pagal tarptautinius standartus.
- Metodinis vadovavimas apskaitai:
- Finansų ministerija atlieka bendrąjį metodinį vadovavimą, remiantis ES teise, tarptautiniais standartais, tvirtina Lietuvos finansinės atskaitomybės ir viešojo sektoriaus standartus.
- Ministerija rengia metodines rekomendacijas, bendrąjį sąskaitų planą viešajam sektoriui, teikia konsultacijas.
- Vyriausybės įgaliota įstaiga, suderinus su Finansų ministerija, rengia metodines rekomendacijas, pavyzdinius planus ir sutarčių formas, konsultuoja dėl apskaitos tvarkymo.
- Religinių organizacijų apskaita:
- Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai tvarko apskaitą pagal Lietuvos standartus arba savo nustatytą tvarką, jei tai neprieštarauja įstatymo nuostatoms.
Ketvirtasis skyrius skirtas apskaitos organizavimui ir tvarkymui
Pagrindinės šios skyriaus nuostatos tokios:
- Apskaitos organizavimas:
- Subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą, įskaitant apskaitą tvarkančio asmens pasirinkimą, teisingos informacijos teikimą, ūkinių operacijų registravimo bei vertinimo tvarkos nustatymą, vidaus kontrolės priemonių įgyvendinimą ir jų taikymą.
- Vadovas užtikrina, kad apskaitos duomenys būtų teikiami išmaniajai mokesčių administravimo informacinei sistemai (i.MAS) ir finansinė bei kontrolės informacija būtų prieinama vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
- Yra numatyti specialūs atvejai, kai reikalinga nedelsiant atlikti turto ir įsipareigojimų inventorizaciją, pvz., subjekto nemokumo, likvidavimo arba reorganizavimo procese.
- Apskaitos tvarkymas::
- Apskaitą tvarkantys asmenys registruoja ūkines operacijas vadovo nustatyta tvarka, laikantis įstatymų ir standartų reikalavimų.
- Keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, būtina užtikrinti sklandų dokumentų, registrų ir informacijos perdavimą.
- Apskaitos paslaugas teikiančių asmenų kompetencijos ir atsakomybės apribojimai: negali būti asmenys, pripažinti kaltais dėl sunkių nusikaltimų, kol teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.
- Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės privalo turėti nustatytą darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir laikytis jos.
Penktasis skyrius skirtas viešojo sektoriaus subjektams ir reikalavimams jų apskaitai
Pagrindinės šios skyriaus nuostatos tokios:
- Viešojo sektoriaus subjektų apskaitos organizavimas ir tvarkymas:
- Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato viešojo sektoriaus subjektų, kurie patys tvarko finansinę apskaitą, tvarkymo ir organizavimo tvarką, remiantis įstatymo 13 ir 14 straipsniais.
- Viešojo sektoriaus subjektai apskaitą tvarko naudojant Finansų ministerijos valdomą veiklos valdymo informacinę sistemą ar kitas vyriausybės ar savivaldybių nustatytas sistemas, atitinkant viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus.
- Inventorizacijos tvarką viešojo sektoriaus subjektams taip pat nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
- Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų apskaitos organizavimo ir tvarkymo reikalavimai:
- Sprendimai dėl viešojo sektoriaus subjektų, kurių apskaita tvarkoma centralizuotai, priimami atsižvelgiant į subjekto priklausomybę: Vyriausybės įstaigoms, savivaldybėms arba kitoms viešojo sektoriaus subjektams.
- Centralizuotai organizuojamos ir tvarkomos apskaitos tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Toliau pateikiame dokumentų, kurie susiję su šia tema, sąrašą:
FA įstatymas: finansinės apskaitos įstatymas
AVNT rekomendacijos: AVNT rekomendacijos
Grįžti į AMAkademija pradžią